„Medžių mangas. Pujos skirtos Njenams ir medžio suvokimas kaip vientisos eterinės sąmonės“

 

Liepos 17-18 d. Biržuvėnų dvaro sodyboje

Nagrinėsime:

• Nyan Bon Kanjur – itin reto grožio Mokymas-Deimantas;

• Tekstai Lu klanam ir Toe;

• 6 vestuvių ritualai (Tonpa Shenrab Mokymai) ir gausybės Mokymų surašytos pugyal, sampa, zhang zhung kalba;

• Medžių subtilioji nervų sistema. Tai – nepaprasto grožio kristalas, švytintis Medžių saugotojų prasmėmis;

• Sviesto ir akmens švytėjimo Esmė, aiški Medžių sąmonę suprantantiems. Čia atsiskleidžia gilus ryšys tarp sviesto (ypatinga sekmė) ir La (gyvybinės energijos);

• Ypatingoji puja, kurioje dalyvauja 8 Tsenų karaliai, Ma sūnūs, Lu, tarpinių sferų Njenai, saulės – mėnulio dievaičiai, Cha žydėjimo dievybės, Du demonai;

• Medis, kaip stulbinanti šviesos karalystė, kuria nagrinėsime kaip ypatingąją nervų sistemą, kuri susiraizgo į begalybės mazgus, nutiesdama kelią tarp žmogaus-medžio. Kaip medžiai miega, uosto, ragauja, kaip mena save pačius ir žmogiškąsias gimines.

 

Dėl registracijos kreiptis – tibetomedicina@gmail.com, 869301188

www.menantys.lt

„Silentium“ filosofijos ir sielotyros fondas pradeda paskaitų ciklą „Pasakų stebuklinga skrynia“

 

1-oji paskaita liepos 2-3 d. Biržuvėnų dvaro sodyboje

Tęsiame daugiametę pasakų rašymo, lėlių teatro namuose tradiciją. Mieli tėveliai, pedagogai, sakralieji amatininkai ir mitinio mąstymo-pasakos  bičiuliai. Pakalbėsime, kas ta fantastiška stebuklinga pasaka, akimirksniu sužadinanti sielos gražiausias tėkmes, svajones ir neapsakomą laimės jausmą.

Pasaulio pasakų brangenybių skrynioje žinomos sekančios pasakų rūšys:

1. mitologinės pasakos – pasakėčios;

2. grynosios stebuklingosios pasakos;

3. biologinės pasakos – pasakėčios;

4. tyrosios pasakėčios apie gyvūnus;

5. pasakos apie „kilmę“ – įvairių daiktų, objektų, reiškinių;

6. juokaujančios pasakos ir pasakėčios;

7. moralizuojančios pasakos.

Pagrindiniai pasakos siužetai nustatyti 1924 m. profesoriaus P. M. Volkovo:

1. apie nekaltai nuskriaustuosius;

2. apie herojų – kvailelį;

3. apie 3 brolius;

4.apie kovas su slibinais;

5.apie jaunųjų martelių ir jaunikaičių paieškas;

6.apie išmintigąją mergelę;

7.apie užkalbėtus ir užburtuosius;

8.apie talismanų saugotojus;

9.apie stebuklingų objektų savininkus;

10.apie žmonos-vyro santykius.

Garsusis pasakų analizuotojas Antti Aaarne nurodo tris esmines pasakų rūšis:

1. Pasakos apie gyvūnus;

2. Tikrinės pasakos;

3. Pasakos-anekdotai.

 

Visos stebuklingos pasakos  turi šias įstabias grožio ir poetinės metaforos savybes:

• Stebuklingas priešininkas;

• Stebuklingas sutuoktinis;

• Stebuklinga užduotis;

• Stebuklingas pagalbininkas;

• Stebuklingas daiktas;

• Stebuklinga jėga (gebėjimas, amatas, menas);

• Stebuklingi reiškiniai, dovanos.

 

Pasakos tabulatorai (žodinei architektūrai) būdinga šių funkcijų seka:

0. Pradinė pasakos situacija, sąlygotumas;

1. Vienas iš herojų (šeimos narių) išvyksta iš namų;

2. Į pagrindinį herojų kreipiasi su prašymu;

3. Prašymo taisyklė sulaužoma;

4. Antagonistas bando įspėt mįslę, atspėti paslaptį, sužinot kuo daugiau apie herojų;

5. Antagonistas bando apgauti;

6. Herojus apsigauna tuo pačiu nevalingai priešui pats pagelbėdamas;

7. Antagonistas pakenkia šeimai;

8. Kažkam iš šeimos narių kažko trūksta, jis turi slaptų norų;

9. Pranešama apie nutikusią nelaimę, prašymą padėti. Herojus nusiunčiamas prašymo išpildymui;

10. Herojus palieka namus;

11. Herojus patyria daugybinius išbandymus, tuo pasiruošdamas stebuklingų priemonių panaudojimui;

12. Herojus sutinka dovanotoją;

13.Herojus ir antagonistas įžengia į tiesioginį kovos lauką;

14.Herojus gauna slaptąsias žymas (su jomis – žinias), dovanas;

15.Antagonistas nugalimas;

16. Pirmapradis trūkumas arba nelaimė šalinama;

17. Herojus persikelia į kitą erdvę, laiko sampratos persikeičia;

18. Herojus grįžta į pirminį pasakojimo tašką, į pradžią;

19. Herojų persekioja, vejas;

20. Herojus išsigelbėja nuo persekiojimo;

21. Herojus sugrįžta į klajones, pirminės užduoties tikrinę prasmę;

22. Herojus vėl patyria įvykius, vedančius į stebuklingų priemonių (objektų) atsiradimą per dovanojimą;

23. Atsiranda dovana – naujas stebuklingas objektas;

24. Herojus neatpažintas grįžta namo arba išvyksta į kitą šalį;

25. Pasireiškia melagingas herojus ir pareiškia savo pirmenybę;

26. Herojui iškeliama sunki, neretai – neįmanoma – užduotis;

27. Užduotis stebuklingai išsprendžiama. Dažnai sprendimai atsiranda greičiau nei pati užduotis;

28. Herojų atpažįstą pagal ypatingąsias žymas-simbolius;

29. Antagonistas išryškinamas (paskelbiamas);

30. Herojui suteikiamas naujas atvaizdas;

31. Priešas nubaudžiamas;

32. Herojus tuokiasi ir yra karūnuojamas.

 

Pasakos atlieka (jautriau ir preciziškiau kalbant – savimi byloja ir liudija) sakraliąją žmogaus sąmonę. Tai unikaliausias žmonijos paveldas, kuriame gėrio, tikėjimo ir laimės siekis trykšta lyg Dangiškasis krioklys, įveikdamas visas negandas, kliūtis, rūpesčius. Mokindamos mus svajoti, mylėti pasaulį, dalintis įstabiomis dovanomis, pasakos ugdo, lavina ir saugo

 

Dėl registracijos kreiptis – tibetomedicina@gmail.com, 869301188

www.menantys.lt

Ruošiama Gruzijos ikonų darbų paroda.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viirpanti jautri versmė – GRUZIJA (SAKARTVELAS)

Gruzija yra savita skaidri Ganga, upių ir ežerų Motina, kurios ežerai, tvenkiniai, jūra, upeliai yra ne tiek pažįstami, kiek išpažįstami. Kaip sako senieji tekstai – savo džiaugsmą ir meilę bylotie žalias-žalias smaragdo šviesų pasaulis ir tviskantys krištolu kriokliai...

Šių metų filosofų sambrūzdis (kaip džiaugsmingų bitučių) suskrisime rugsėjo 5 – 11 d. į Sakartvelą, kalnų Adžariją. Pasiklausyk, ką sako gamta, kai mes nurimę, tylūs ir harmoningi. Patirsime, ką reiškia svečio ypatingasis sostas – begalinio svetingumo, gerumo ir atjautos žmonės, kurių širdies šviesos ilgimės metų metais.

Atvyksime su lietuviškomis, baltų apeiginėmis dovanomis – duona, staltiesėmis, audiniais, tam, kad nusilenktume šiai įstabiai dosnumo, žmogiško orumo karalystei. Lankysime vienuolynus, ikonų tapytojus ir džiaugsimės neapsakomai galį prisiliesti prie paprastųjų kalnų, vynuogynų žmonių gyvenimo.

Šių metų filosofinis iškontempliuotas klausimas – Vandenų ir kalnų Dievybės ankstyvajame zoroastrizme: Naninao – neolito Didžioji Motina, suteikianti ypatingą gyvybę per jaunatį, Adgilis Deda, Deda plitskara – šlovingosios Vandenų Dievybės,

Kitas iškilaus grožio amatas – krištolo skulptūros graviravimas.

Na, o poezijos rašymas yra toji ypatingoji Dievų malonė, gausybės ragais skambanti Sakartvele.

Kokia ypatinga garbė mums patirti, kas yra Sakartvelo karalystė.

Sukurtas dokumentinių filmų ciklas

„BRANGAKMENIŲ GILDIJA“

Juose kalbama vizualia estetine ir praktine kalba apie įvairių mineralų, brangakmenių gemologines vertes, tokias unikalias kategorijas kaip:

-kietumas

-šviesos laužimo greitis

-pojūtis

-tankis

-masė

-stiprumas

-poliariškumas-gebėjimas pritraukti

-vientisumas

-blizgesys-liustriškumas

-dichroizmas

-poliarizacija

-asterizmas

-persiliejimo žaismė

-liuminescencija

-ypatingosios retosios akmenų vertės

-brangakmeniai kaip Žmonijos Paveldas.

KOKIAME DIEVIŠKAJAME GROŽYJE IR ŽEMĖS STEBUKLUOSE GYVENAME!

 

Padėka kompozitorei Sonatai Tomašauskaitei-Petkiejei

Paroda „Dieviškoji logika“

Koks nepakartojamai gražus žmogus!

Ir kokia įspūdinga jam suteikta Aukščiausiojo Mąstymo galia!

Leiskite su džiaugsmu pristatyti čia mini parodą – „logikos labirintai, skirti mūsų atminties, sensorinių-mentalinių savybių lavinimui“.

„Homo ludens“ – žaidžiantis žmogus – taip apie mus sako filosofai, antropologai. Kol mes žaidžiame, spėliojame, konstruojame, kuriame, bandome vėl ir vėl – mes gyvi, jautrūs, mylintys ir potencialūs, kaskart prisikėlę naujam gyvenimui. Sveikatos visiems ir kūrybos!

Logikos labirintas, gamintas rekonstruojant IV a. kinų medicinos traktatus. Čia nagrinėjama logika, kuri remiasi simpatinės – parasimpatinės sistemų santykiu, emocinio-kognityvinio rezonanso modeliu, lavina erdvės, magnetinio lauko pajautimus, plečia sensorinį intelektą.

 

Logikos labirintas, konstruotas pagal II a. pabaigos kinų medicinos kanonus, sąveikauja su 5 elementais – žeme (kairiam kampe), vandeniu, ugnimi, metalu ir oru centre. Įdomu tai, kad XVI a. šie raštai ateina į sakraliąją dailę, kaip grindinio bažnyčiose pavyzdžiai. Įprastai labirinte keliaujama užmerktomis akimis, pradžiai viena ranka, tada abejomis. Lavina intuityvų pradą žmoguje, gerina atmintį, metafizinius elementus.

 

Parodos vyks – nuo gegužės 1 d. iki birželio 15 d.

 

Parodos vieta – klinika „Tomografija“, Kalvarijų g. 323, Vilnius

 

Parodą rengė filosofijos ir sielotyros fondas „Silentium“

DIEVO ŠIRDIES MENTA

Odės (ypatingosios lyrikos) žanras nuostabiai atspindi santyki Dievas-Žmogus. Tai eiliuoti kuriniai, kuriuose šlovinama Būtis, svarbūs istoriniai įvykiai, deklaruojami aukšti filosofiniai, etiniai, antropologiniai principai.Odės formavimasis nuveda mus į antikos laikus, kur iškilmingasis muzikos-šokio išraiškos šlovinimas atspindėjo Bęsalygiškos Pagarbos gerėjimasi Dieviškuoju pasauliu.

Sukurtas „Dieviškosios Mentos“ ciklas byloja apie Dieviškosios Šviesos ilgėjimasi, dorybinį - etinį auklėjimą, sąmonės plėtrą ir begalinį norą padėti žmogiškajai jaučiančiajai būtybei suprasti egzistencijos Esmę.

 

 

 

 

 

 

 

 

DIEVIŠKOSIOS ŠLOVĖS HIMNAI – kuriamas ciklas himnu-odes, kuriuose žmogus dalinasi savo patirties kuklybę ir dieviško grožio, dėkingumui visam kas gyva, prakilnybę.

„Silentium“ fondas sveikina Jus Kūčių proga!

”Kai pradėjau mylėti save, supratau, kad sielos skausmas ir sukrėtimai – tai tik įspėjamieji ženklai, jog eini prieš savo prigimtį.

Dabar aš žinau: tai Autentiškumas.

Kai pradėjau mylėti save, supratau, kaip stipriai galiu įskaudinti žmogų primesdamas jam troškimus, kuriems dar neatėjo laikas ir kuriems jis dar nepasirengęs, net jeigu tas žmogus – aš pats.

Dabar aš tai vadinu Pagarba.

Kai pradėjau mylėti save, lioviausi troškęs kitokio gyvenimo ir suvokiau, jog viskas aplinkui mane skatina augti.

Šiandien aš tai vadinu Brendimu.

Kai pradėjau mylėti save, supratau: kad ir kur būčiau, esu reikiamoje vietoje reikiamu laiku, ir visa, kas man nutinka, nutinka tada, kada reikia, taigi man nėra dėl ko nerimauti.

Dabar aš tai vadinu Pasitikėjimu.

Kai pradėjau mylėti save, lioviausi švaistęs savo laiką ir kūręs grandiozinius ateities planus. Dabar aš darau tai, kas man teikia malonumo ir džiaugsmo, tai, ką man patinka daryti, kas džiugina širdį, ir darau tai savaip, savo tempu.

Dabar aš tai vadinu Paprastumu.

Pradėjęs mylėti save, išsilaisvinau nuo to, kas kenkia mano sveikatai – maisto, žmonių, daiktų, situacijų ir visko, kas tempia mane žemyn ir tolyn nuo savęs. Kadaise vadinau šį požiūrį sveiku egoizmu.

Dabar vadinu tai Meile pačiam sau.

Kai pradėjau mylėti save, lioviausi stengtis visada būti teisus, ir nuo to laiko rečiau klystu.

Dabar aš suprantu, jog tai Kuklumas.

Kai pamilau save, lioviausi gyventi praeitimi ir nerimauti dėl ateities.

Dabar gyvenu šia akimirka, kurią VISKAS ir vyksta.

Dabar gyvenu kasdien, diena po dienos, ir vadinu tai Pasitenkinimu.

Tada, kai pradėjau mylėti save, supratau, kad protas gali trikdyti ir net susargdinti. Bet kai sujungiau jį su savo širdim, jis tapo man vertingu sąjungininku.

Šią sąjungą aš vadinu Širdies išmintimi.”

Čarlis Čaplinas, 1959m.

Turime dydžios garbės pristatyti kas taip nuostabiai dainuoja ir mokina,Tai-Toma Grašytė-Jegelevičienė, etnomuzikologė, etnologijos daktarė, folkloro atlikėja, dainininkė ir muzikantė, skambinanti lietuvių liaudies ir kt. instrumentais:kanklėmis, smuiku, gitara, pianinu. Aktyviai dalyvauja folkloro judėjime: organizuoja koncertus, kalendorinių dainų pasidainavimo vakarus, mokina tradicinio kankliavimo, veda tradicinio dainavimo seminarus ir mokymus, vadovauja folkloro ansambliui. Dydi Tau padekavone ir linkime ypatingos kurybines sekmes.

Atlėkė alnis devyniaragis

Buvo mūsų, lilimoj

Do žaliam sodi obelėlė

Leliumai, oi an to dvaro

Lygion lankelėn

Oi ant lauko

Sakalėli sierasai

Tu pucinėli kudrėvas

Įstabioji ir nepakartojama parfumerio kelionė
Biržuvėnų dvaro sodyboje „Menantys“

Sakraliųjų amatų mokykla „Menantys“ pristato istorinį-paveldinį parfumerijos kursą „Parfumeris – menininkas, surenkantis gėles Dievų sode“

 

Kurso pradžia 2020 m. Spalio 10 d. Trukmė: 12 pamokų. Pamokos trukmė 4 val.

Kursą ves: Džeinara Ubartienė. Sakraliųjų amatų mokyklos „Menantys“ įkūrėja, mongolų medicinos Khamba Lama, psichoaromaterapeutas (Ispanija).

Registruotis:

+370 693 01188

El. paštas – tibetomedicina@gmail.com

 

Jūs paklausite: nuo ko gi prasideda parfumerio kelionė? Atsakysiu: nuo tylos. Taip, būtent nuo tylos gelmių. Nes tyla iškalbingiausiai atskleidžia kas mumyse gryniausio, tyriausio, neužterštomis formomis glūdi sieloje.

Kvapo tverasties paslaptis – gyvavimas, alsavimas, dulksna, skvarbiausiai ji patiriama grožintis gyvenimu, kai ištirpsta stebėtojas – stebimas landšaftas. Kai savo plaukuose girdi tekančią upę, kai tavo lūpomis varva deimantinės rasos, kai visa savo oda patiri vėjo šnabždesius ir lietaus atodūsius...

 

Dar vienas klausimas lydintis parfumeriją: kodėl parfumerio darbas laikomas aukščiausiu menu? Įstabieji Dieviškieji kvapai, regis, tokie laikini, ištirpsta pavėjuj sukeldami sielos ilgesį ir staiga įvyksta stebuklas – parfumerio sukurtas aromatas lieka prieinamas ir išsaugantis Memoria, paguosdamas mus tuo metu, kai gėlės jau nunyko, visa gamta rimo-parimo ir žemę apgaubė lietūs, audros ir ūkai

 

Atitariant jautriausiai žmogaus sielos muzikai, atkurti atgimstantį eterinį pavasario kraštovaizdžio jausmą, dėka preciziškai išbrandintų jo aromatų – tame ir glūdi parfumerio menas. Jo pabandymas perteikti viso pasaulio gėlių aromatą susiduria su materijos pasipriešinimu ir gėlės ne taip jau lengvai atiduoda maloningąsias kvapiąsias esencijas į žmogaus rankas.

 

Dabar, kai bendraujame – gražus vaiskus vidudienis. Kas įvyko gėlių pasaulyje per šias 12 valandų, štai kaip pasklido aromatas per tą mažytį paros Rėdos ratą.

Pirmą nakties pakvipo rožė. Tada – 2 val. - geliotropas. 3 valandą iki paryčių savo aromatu svaigino lelijos, 4 valandą ryto – nektaro sultis paskleidė gražuolis hiacintas, 5 valandą – liūto karčiai, 6 val. ryto pasireiškia saldus ir aštrus pelargonijų kvapas, jis aidi iki vėlyvo ryto. 7 valandą – rezeda ir tagetės. 8 val. – pasaulį savo kvapais budina gvazdikėlis, o 9 ryto – kaktusai. Tuomet, 10 val., iškalbingai precizišką aromatą paskleidžia alyvos, o 11 val. – trumpam džiaugsmu išsilieja magnolija, o 12 – patį vidudienį – suskamba žibutis, neužmirštuolės ir našlaitės.

Taigi, akivaizdžiai regime, kaip Dievo pažinimo grožis aromato forma pranoksta materialaus pasaulio praeinantį, trumpalaikį grožį.

Parfumerio menas

 

1. Parfumerijos istorija. Egipto civilizacijos aromatai naudojami Aukojimo ritualams Heliopolyje. Judėjų aromatingoji civilizacija. Pataph – tekanti žemyn Dievų ambrozija-specialieji kvapieji aliejai, naudojami Dievui šlovinti. Iškilioms ceremonijom buvo naudojamas myramedis, raudonėlis, cinamonas ir ladanas, karališkasis nardas.

Muilingasis molis ir bibliniai kvapai.

 

2. * Antikinė Azija. Asyrų kvapieji Aukojimai ir parfumerinė tradicija. Antiocho Epifanijaus smilkalų paveldas. Aukso brangakmenių receptūros, parfumerijos sudėtys.

* Antikinė Graikija: Minevros Eleuterijos, Cereros aromatingoji misterija.

* Elayonas – embrozijos sviestas, gėlių-medaus balzamas. * fimiama acerra – kvapieji Romos altoriai.

* Pirmieji frigidariumai – kvapiųjų esencijų vėsieji baseinai bei epidarijai ir caldarijai – karštieji kvapieji vandenų baseinai. Eleoteziumai – specialūs terapiniai kambariai kvapiųjų aliejų įtrinimams. Hedismata – vaško pagrindo kvepalai. Stymmala – aliejiniu pagrindu sukurti kvepalai. Diapasmata – aromatinės

pudros.

* Avicenos parfumerinės receptūros su gausiomis terapinėmis savybėmis.

* Arabų distiliacijos paslaptys rožių stebuklingosios receptūros, guldadanai – ritualiniai indai, skirti nuolatiniam žmogaus ir jo gyvenamos aplinkos kvėpinimui – stebuklingi rojasodžių aprašymai Korane.

* Kvapiųjų esencijų ir miramedžių naudojimas šventyklų statyboje.

* Gulistan – rožių sodų formavimo tradicija.

* Garsieji Mekos balzamai.

 

3. Parfumerijos istorija. Tolimieji rytai.

* Caro Šakentalos kvapieji Aukojimai (Indija)

* Garsusis šafranas, vetiverijus, kus kusas, sandalmedis. - Kama-lata – gėlių aukojimai, gėlių girliandos.

* Milžiniški kvapieji altoriai.

* Kašmyro ritualiniai aromatingieji Aukojimai.

* Mėnulio šviesos aukojimai. Pačiolis, champa, jazminai, nardas, ambra.

* Distiliacijos genijai Gazipure, gaminę gėlių-brangakmenių sudėtis.

* Indijos musulmonų aromaterapinės paslaptys: benzoinė derva, aloe, muskusas, sandalas, pačioli-uggur-ki-buti. urgudža – slėpiningieji kūno skaistalai iš sandalo, alijošiaus ir jazmino esencijų. mundžun – parfumerinės dantų pastos iš degintų migdolų, rožių, lotoso, juodo pipiro ir druskos.

* Kinijos parfumerinis lobynas: aromatingosios lazdelės van-heng, parfumerinis popierius – yuln pao. e-hen – kvepalai rūbams, heng cau – parfumeriniai vaškai plaukams.

* Kinų muskuso gavybos, naudojimo parfumerijoje paslaptys, gyvūnų sekrecijų naudojimas.

* Ypatingosios kinų gėlės kwai-hua (Olea fragrance).

Lyen-hua (Nymphala nelumbo), cha-hua (Camellia sesanqua) me-liu-hua (Jasminum)

* Įvairaus parfumerinio muilo gamybos paslaptys – min-fun. - Japonų parfumerija: nyobra – aromatingieji vaškai plaukams, džinko – parfumerija šventykloms ir altoriams, hami gahi – parfumerija iš kvapiųjų gėlių ir perlų.

* Aborigeninių tautų parfumeriniai atradimai – Madagaskaras, Abisinija, Nubija, Ekvadoras, Australija, Naujoji Zelandija (kvapioji juvelyrika).

* Pietų Amerikos milžiniškas parfumerinis paveldas.

4. Europos parfumerijos raida ir parfumerijos buteliukų, indų taurioms aromatingoms substancijoms istorija.

 

5. Augalo subtilioji neurochemija: kaip augalai jaučia, girdi, lytėja, skamba, mato.

 

6. Aromatinės augalo žaliavos apdirbimas: distiliacija, išspaudos, maceracija, ir absorbcija. Būtinoji įranga parfumerijai gaminti.

 

7-8. Aromaterapija: eterinių aliejų naudojimo, derinimo, cheminių sudėčių indikacijos,

terapinės farmakologinės formos.

 

9. Parfumerinės žaliavos: gyvūninės (muskusas, cibetinas, ambra). - Gausi gėlių grupė su 8 karalienėmis: rožė, jazminas, apelsinas, kasija, tuberosa, žibutė, jonkil ir narcizas. -Žolinė parfumerinė žaliava (levanda, pipirmėtė, rozmarinas, mairūnas, pelargonija, pačiolis). - andropogenai (citrinžolės grupė).

* Citrusiniai (Citrus bergamia, Citrus auranbium, Citrus medica, Citrus limetta, Citrus cedrala, Citrus bigaradia) - Prieskoniniai (gvazdikas, cinamonas, muskatas, pimentas) - Aromatingos medienos (šasafras, rodium, rožmedis, sandalas, salmedis) - Kvapiosios šaknys (irisas, vetiverijus) - Sėklų grupė (anyžius, krapas, pankolis) - Ypatingoji balzaminė grupė (Peru balzamas, benzoninė derva, stiraksas, kamfora, myrra) - Vaisinė grupė (migdolas, vanilė, pupmedis) - Sintetinė grupė (mirbanas, nitrobenzinas) - Retosios žaliavos parfumerijoje ir aromaterapijoje.

 

10. Praktikumai – „parfumerinių esencijų gamyba“.

Miserere me Deus - Parfumerių Dirbtuvės

2020 m. Rugsėjo 11-13 d. Vėjas, griaunantis epochas
Biržuvėnų dvaro sodyboje „Menantys“

 

Khamba Lama Palden Lhamo Mija-Džeinara Ubartienė duos unikalų Mokymą apie šiuolaikinių sociumų ateitį, visuomenės neuroplastiškumą, ateities spėjimo būdus

Vėjas, griaunantis epochas – miestų raida ir futurologija, kastos (varnos) :

  • Socialinių hierarchijų ypatumai kaip vidinių -dvasinių, bei išorinių aspektų įvairovės visuma
  • Europos mentaliteto raidos istorija, tikrinis ir tariamasis rasių dominavimas
  • Indiška, zoroastrizmo, indoarijų kastinė sistema (athreva – ugnies Viešpačiai, mthaestha – kariai, vastriya fshuyanti – tarnai, rankų darbą dirbantys – huti. Kame glūdi kastų ir socialinių grupių pirminė idėja? Kastinių sistemų regresas, krizės ir ateities modeliai
  • Žmogaus rasių unikalūs smegenų morfologiniai skirtumai, antropologiniai tipai, mąstymo dinamika
  • Miestų raida ir civilizacijos futurologijoje

Rugsėjo 11-13 d. Mokinsimės įvairių ateities spėjimo būdų (ateities spėjimo tradicijos nuo Egipto iki kinų civilizacijos)

  • Prūsų kultūrinės spėjimo tradicijos
  • Kinų ateities spėjimas iš lietaus garsų
  • Mongolų spėjimai pagal medžių formas
  • Mongolų-kinų spėjimai pagal ežerų formas
  • Arabų ateities spėjimas iš drugelių sparnų piešinių
  • Aeromantija (šumerų spėjimai pagal debesų struktūras ir formas)

Širdyje – neišpasakytas džiaugsmas pasidalinti su gyvomis jaučiančiomis būtybėmis šiomis brangenybėmis – žiniomis!

Registracija: Giedrius tel.: 869301188

El. paštas – tibetomedicina@gmail.com

 

Komperatyviosios religijotyros kolekcija

 

„Silentium“ pristato komperatyviosios religijotyros kolekciją, kurią sudaro antropologinė, teologinė ir sociokultūrinė analizė – kokią vietą įvairiose religijose ir tautinėje baltų sąmonėje užima kontempliacija ir meditatyvinė pasaulėvoka.

 

Lyginamosios religijotyros studija atskleidžia fenomenaliausius Būties aspektus ir apšviečia visaskvarbiuosius reiškinius ir žmogiškosios Būties metafiziką:

• Kas yra tyla ir kontempliacija?

• Ar logikos dėka apčiuopiamos tokios universalijos kaip Amžinybė, žmogaus prigimtis, Dievotyra?

• Ar sielotyra geba būti savigyda?

• Kaip šiuolaikinė postmoderni ir imituotai hipertechnologizuota kultūra sprendžia paprastą žmogaus nuoširdumą ir atsidavimą Dievui?

• Kas yra meditatyvi kontempliacija?

• Ar saviugdos trenerių ir ezoterinių mokymų gausa yra moralės nuosmukio ir Kaliyugos rezultatas?

• Ar gėris ir galutinė realizacija jaučiančioms būtybėms gali turėti vienodą apibrėžtį?

• Ar šiuolaikinis kintantis pasaulis bando sugrąžinti kastų sistemas?

• Žmogus – socialinė būtybė: kiek šiame teiginyje tiesos, priešpriešos, dilemos, pasirinkimo?

• Kas yra Aukojimai įvairiose tradicijose, kokios šiuolaikinės apeigavimo formos ir ar, besikuriant naujoms tradicijoms, mišrioms formoms, įmanoma išsaugoti Esmę?

• Kiek įvairios tradicijos keičiasi patirtimi, kiek yra pasiruošusios sąveikauti su urbanistiniu landšaftu?

• Kiek tradicijose yra galima interpretacija?

• Jei patyrimas sudaro Žmogiškosios esybės Esuvą (esmę), kiek potencialu yra tobulinti proto įrankius?

 

Lyginamosios religijotyros kolekciją sudaro:

1. Islamas ir jo pranašai

2. 12 apaštalų istorija

3. Baltų kultūros savimonė – ašmonts

4. Žvaigždžių ir dangaus šviesulių, zodiako misterijos

5. Gausybės Dievų Dangiškasis šokis (Vedų tradicija)

6. Antikinės kultūros sielotyra

7. Zoroastrizmas ir šumerų stebuklingasis Gyvybės Medis

8. Griežta, į gelmes panirusi ramybė: Konfucijus (Psichiatrijos pamatai)

9. Archaiškiausi Aukojimai – Senoji Yungdrung Bono tradicija

10. Nepatogiausi sielotyros klausimai: vergvaldystė, inkvizicija, holokaustas, eutanazija

11. Įstabusis Dao: karvedybos strategijos ir taktikos

12. Budistinė logika – pamatas giliai meditacijai

13. Judaizmo pranašai, išminčiai ir Kabalos krikštolinis švytėjimas

14. Elgetavimas įvairiose kultūrose ir tradicijose. Elgetavimas kaip moralinis, dvasinis aspektas ir religinis statusas

15. Bardo Thodrol bei požiūris į mirtį įvairiose tradicijose ir kultūrose

16. Embrionologija įvairiuose šventuose raštuose

17. Ateities spėjimo būdai įvairiose tradicijose ir šiuolaikinė futurologija

18. Šeimos samprata pravoslavų kultūroje ir sentikių tradicijoje. Šventumo (sakralumo) jutimas pravoslavų tikėjime

19. Regresyvioji, sakralumą pažeidusi, sociopatinė visuomenės fazė

20. Dirbtinis intelektas ir žmogiškoji Būtis

21. Žmogiškojo gyvenimo Rėdos Ratas

Jurginės 2020 m.

Šv. Kalėdų linkėdami, apgaubkime vieni kitus begaline meile, švelnumu ir rūpesčiu!

 

Koks įstabus šiemet gruodis - apnuoginta vaiski medžių Esmė, vakarinė tyla ir ore tvyrantis aiškumas, budruma - niekas nedrumsčia proto. Ši tyli giedra įžanga į deimantinę žiemą - tobula!

Šį įstabų laikotarpį apvažiavome, aplankėme keletą vienuolynų, mokyklų: seserys Asumpcion (Marijos Ėmimo Dangun kongregacija), pasidžiaugėme artėjančiu 25 metų jų veiklos jubiliejumi ir kasdiene gražia veikla, išvydome kaip triūsia tarytum bitelės šv.Teresės seserys, maitinančios pačius vargingiausius visuomenės žmones, aplankėme Waldorfo mokyklą ir patyrėme didį džiaugsmą, matyadami kaip rūpestingai tvarkosi vaikai su žirgais, su gamtasodžiais ir apskritai kokie jie auga laisvi ir laimingi, pabendravome su jėzuitų ordino patriarchu Antanu Saulaičiu - jis parodė mums unikalius eksponatus iš Amerikos indėnų genčių sakraliųjų amatų, apsilankeme Jeruzalės seneliu namuose.  Šį penktadienį vykstame į Palendrių vienuolyną perduoti kalėdinių vaišių ir brolių šventais darbais pasidžiaugti.

Gili padėka visiems sunešusiems ir suruošusiems savo mylinčiomis rankomis ir širdimis visas šias gausias dovanas.

Tiems geriems žmonėms aš noriu padėti vargdienių maitinime. "Silentium" maisto ruošos darbai vyksta sekančia tvarka - trečiadieniais verdame seserims Teresėlems, ketvirtadieniais - Caritui.

 

  DŽIAUGSMAS PRIKLAUSO TIEMS KAS TURI DRĄSĄ JĮ PASIRINKTI

 

Vėlinių išvakarėse maloniai kviečiame visus į

filosofijos ir sielotyros fondo „Silentium“ organizuojamą

vargonų muzikos koncertą ir paskaitą.

2019 m. Spalio mėn. 26 d.

13.00 val. Varnių katedroje vargonų sakralinės muzikos koncertas, atlikėja profesorė Virginija Survilaitė.

14.30 val. Varnių seniūnijos salėje paskaita „Gimties – mirties – šeimos samprata baltų kultūroje“.

Paskaitą skaitys, filosofijos ir sielotyros fondo „Silentium“ ir sakraliųjų amatų mokyklos „Menantys“ įkūrėja Džeinara Ubartienė, atstovauja Tautinį Paveldą (Prūsijos regiono smilkalų tradicija), mongolų medicinos khamba Lama.

Paskaitos trukmė ~6 val..

Kuriamas sakraliųjų skulptūrų parkas

Šventųjų šviesos ilgesys

 

Rodos susirinko tauta, apsirengusi pranašų, šventųjų kankinių drabužiais ir tik laukia ženklo - KADA? Kada gi prakalbės, pajudės? O gal taip sustingo žmonių gyvenimai, jų mintys, kančios?

 

Šventųjų veidai nuostabiai panašūs į kaimiečių, o ir jų vardai tokie patys: Jonai, Marijos, Antanai, Petrai, Onos, Povilai, Barboros.

 

Kas jie tokie? Ko iš mūsų nori, ko šitaip kantriai laukia? Į ką atgręžti ir ką reiškia jų žvilgsniai?

 

Regis, kad tai sumanyta vieno genialaus žmogaus, o įgyvendinta daugybės nežinomų autorių.

 

Šventųjų skulptūros laukuose, kiemuose, kapinėse, šventoriuose plakė lietus , puolė kerpės, aižė laikas, daužė vandalai, skilinėjo mediena, byrėjo dažai , trūpėjo galūnės, rūdėjo karūnos, bet jos tik gražėjo, skaistėjo veidai, vis labiau panašėdami į tuos, kurie juos sukūrė.

 

Koplytėlių su šventaisiais būta tiek daug, kad Lietuva vadinta kryžių žeme. Tai pirmapradė kūryba, Dievotyra, ypatinga plastinė raiška, archainė pasaulėjauta. Nugalėję mediniai šventieji stovi ten, kur šliaužiojo, ropojo , pūkštė, šiurpiai dlykavo žvorūnė, lakė pieną šventieji žalčiai, po akmeniu  besislepiantys.

 

Kas jie - dievdirbiai? Šimtai, tūkstančiai dievdirbių taip ir liko nežinomi , nebuvo jokių mokyklų, dirbtuvių, cechų. Tai pavienių valstiečių, smulkių kaimo amatininkų, miestelių žmonių, gyvenimo nuskriaustųjų  kūryba. Savo sukurtomis šventenybėmis jie aprūpindavo kaimynus, artimiausius kaimus. Tai dažnai buvo niekur nepritapę stiprios vaizduotės keistuoliai, kilę iš daugiavaikių ar nusigyvenusių šeimų, iš kumetynų, bažnytkaimių lūšnų. Jie gyveno tarsi šalia kaimo bendruomenės ramiam artojų krašte, tai kėlė pagarbą ir baimę, bet aplinkiniai daugiau juos gerbė, globojo, kaip ir visus ne šio pasaulio žmones, žinančius, pranašaujančius kas yra anoj gyvenimo pusėj, toliau nuo dienos rūpesčių. Dievdirbiai – tai žmonės, įveikusieji ribą, kurios neperžengia praktiškas protas.

Wroclowo iškilūs stebuklai

( kelionių apybraiža IV dalis)

 

Sakoma, kad kiekviena kelionė yra nemarusis stebuklas.

O dar sakoma, kad kiekvienakart stebuklai įvyksta kai jų visai nesitiki ir nelauki.

Į Wroclawą atvykome vėlai naktį. Naktis žėrėjo tūkstančiais žvaigždžių ir aksominėje jos šviesoje žolė degte degė samanų spalva. Atvykome, pasirodo, į salą vardu Ostrov Tumskij (Lenkija). Kitąryt išsiruošėme jau namolio. Šią vietą pasirinkome kaip poilsio nakvynės vietą per ilgą kelią Lenkija - Lietuva ir niekaip negalėjome ištrūkti iš šios paslaptingos šalies. Ogi, pasirodo, ši vieta – unikalių tvariųjų dvasinių paminklų buveinė saugoma UNESCO paveldo.

Šventykla Šv. Jonui Nepomukui, Wroclawo katedra, Šventojo Kryžiaus bažnyčia, šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Palaimintos Nekaltosios Marijos dykumoje šventvietė ir daugelis kitų bažnyčių, pritrenkiančių savo dydžiu, architektūros masteliu ir to, kas plunksnai nepaklūsta - SAKRALIĄJAI DIDYBEI. Barokinis perlas švyti savo neišpasakyta šviesa, atskleisdamas kas yra Amžinos Vaiskios Šviesos dulkelės.

Tik įžengus į Wroclawo katedrą, akimirksniu aplankė jausmas, kad kūną - tvarųjį, fizinį, tankųjį – jau seniausiai palikai, ištirpdei, o visa savo Esybe, Esatimi artėji prie Nemariųjų Žinojimo slenksčių.

Iš kur veriasi neišsakomai tyras versmių vanduo... Jauti, kaip čiurlena ir šnekina visa kas gyva: tavo sielos slaptos upės, upeliukai ir ištisi vandenynai. Barokinių didžių formų plastikoje skambėte skamba vaškas iš kandeliabrų, altoriaus juodmedis ir raudonmedis išraižė šimtus šventųjų ir kankinių veidų.

Altorius sudaro atskirą šviesos karalystės , kuri nugriaudžia tarytum iš Dangaus skliautų skambančia krištolu, karalystę. Net nežinau ir nerandu žodžių paaiškinti tokį Dyvą – kaip gali sunki iš pažiūros medžiaga (barokiniai luitai) Dvelkti skaidrumu, giedra ir ypatiška lengvuma. Ir dar tas rimties jausmas. Rimtis, kurioje supasi mėnulio ir saulės švytėjimas.

Durys buvo atviros – galėjai regėti, kaip įeina – išeina žmonės, kaip jie suklumpa.

Taip, o Dieve, kad regėtumėt, kaip jie suklumpa atėję į šią šventovę. Šių visų kaulų sunkumu, o labiausiai – dvasios našta nešini.

Nepamenu, ar teko matyti bažnyčioje tokį gyvą, nesukurtą Visuotinį Dieviškumo liūdijimą.

Beje, tai – viena 4 seniausių katedrų Lenkijoje, statyta 10 a, vėliau vyko nuolatinis katedros perstatymas – 1158 m.-1180 m. – 3-oji katedra, 1244 m.- 1272 m. joje atsiranda vienuolyno ligoninė, 1671 m.-1672 m. – Palaimintojo Sakramento altorius pradėjo švytėti savo grožiu.

Ar žinote, kad ši katedra  - sakraliųjų liturginių objektų saugykla ir buveinė. Tai – auksinės monstrancijos padabintos brangakmeniais ir nukaltos gabiausių auksakalių, tai – gotikiniai relikvijoriai, pastoralės, kryžiai, Aukojimo taurės, barokinės miros smilkalinės ir neišpasakyto sudėtingumo liturginiai rūbai, siuvinėti auksu.

 Šie liturginiai atributai yra ne tik neatsiejama sakramento dalis, jie palieka sieloje jautrų, subtilų ir iki širdies maudulio artimą supratimą, kad egzistavo ir dar vis tebeegzistuoja liturginiai amatai.

Ir visa ši vienybė – neišskiriant jos fragmentais, dalimis, įskaitant ir nūdieną, ir rašantį šias eiles iš dvasinės palaimos jautriais pirštais, ir suklupusio prieš altorių žmogų – yra viena SAKRALI ŠVENTENYBĖ.

Simphonia celestione

( kelionių apybraiža III dalis)

 

Vidudienis... Apskritai, laiko pojūčio nėra. Ištirpusi visovė, tarytum Nesulaukiamo Lauktum. Medžių šešėliuose tykantys paukščiai gieda, čiulba, ulba, kvykauja – skelbia vasaros džiugią dieną.

 Papuolėme į tokį gyvą miestą, kuriam išreikšti sunku rasti žodžių.

 Fuldos žemė – tai fundamentinis barokas. Kaip jis pasitiks, atsiskleis erdvėje – pusto viduvasario vėjas mintis, kol ieškome įstabiosios Fuldos katedros.

 Beieškodami užbėgame į senovinį barokinį pastatą – o kas gi ten? Choralų giedotojų mišios – jaunimo (berniukų, mergaičių), suaugusiųjų grupės renkasi į dienojų repeticijas. Visas 4 aukštų pastatas zuja, zvimbia nuo žmonių balsų – susijaudinę, o džiaugsmingi – bėgioja senoviniais laiptais į viršų – žemyn nešini archainiais instrumentais... Gera tai matyti – dainuojančius žmones, giedantis miestas!

 Katedra (o pažvelkime dar giliau) – vienuolynas įsikūrė 744 m. Sturmijumi ir buvo vienas svarbiausių regiono dvasinių centrų. Episkopinė bažnyčia susikūrė 1752 m.

 754 m. šv. Bonifacijus palaidotas bažnyčios rūsiuose – tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio atvykdavo nusilenkti ir atiduoti pagarbą šventojo atminimui.

 Fuldos katedra buvo didesnė ir garsesnė už įžymiąją Cologne katedrą, ji pasižymėjo 2 kriptomis ir ypatingaisiais altorių koridoriais.

 Apie šią katedrą sakoma – gyvasis Romėniškasis sakralumo atvaizdas.

 Ypatingos, neregėtos kokybės, sniego baltumo akmens darbai – šv. Bonifacijus, šv. Sturmijus, Fuldos miesto globėjai – Simplizius ir Faustinus dvelkia žadą atimančia grožio muzika.

 Nuolat lydi jausmas, kad muzika virto baltos spalvos – iki tyrumo išgrynintos Esmės. Ir kur benueisi, bepasisuksi – skambės, skambės perlais dangiškais. Gilumoje altorių skamba barchatinė juoda, ji pabrėžia sniego baltumą ir auksą altoriuose. Tiesiog neįmanoma išeiti, bent akimirkai atsitraukti. Katedros altorius sukurtas 1708 – 1712 m. Meistro  išpuoštas medžio – metalo puošyba, į kurią žiūrint mintijasi :“Taip mato pasaulį Dievai!“ Puošybos meistras Andrea Baltazaras Weberis. Iš 72 vargonų registrų, 24 gamino vargonų genijus Sauer. Altoriaus ir relikvijorių, monstrancijų puošybą – Dovydo ir Izaoko atvaizdus išpildė Johan Neudecker Vyriausiasis.

- užveriant šventenybės duris, išsineši, kaip šviesą begalinę tykią ramią naktį – mintį, kad

Dieviškąją Šviesą jaučiant kaip nuolatinę kontempliacinę būseną, Meistras kuria iš Dieviškosios Apvaizdos Neregėto Grožio Skambančius objektus – pastatus, suolus – sakyklas, altorius, pamokslų balkonus. Muzika, kaip amžinoji Išpažintis.

 Tik ar galime patikėti, jog visa tai išreikšta baltutėlėmis kylančiomis į dangų formomis!

 

 P.S. O kokių Meistrų gyventa! Ir koks begalinis įkvėpimas sekti Jų pavyzdžiu.

Simphonia harmonine celestione

 Marko Šagalo vėsi simfonija

( kelionių apybraiža II dalis)

 

Šv. Stefano bažnyčia Mainz, Vokietija – vienuolynas pasitinka ankstyvojo vidudienio tyla.

Ir tyla žydroje, vėsioje erdvėje primena begalinius, skaidrius dangus.

Ši slėpininga karalystė įkurta 990 m. Otto – III imperatoriaus. Šv. Stefanijus buvo kilmingas imperijos oratorius.

Ištisus periodus – 1257m., 1276 m., 1312 m., 1338 m. keitėsi bažnyčios stiliai, šakninės freskos išliko ottoninės – prieš Romaneskinės, kol virto į  stebuklingų formų, dydžių ir ritmikos gotikos šedevrą.

Labai ilgai žvelgiau į freskose (raudonsmėlis) išlikusių Šventųjų veidus, kelių išdrįsau net paliesti rankas.

Šios bažnyčios šventaisiais – Saugotojais laikomi Šv. Stefanijus ir Marija Magdalena.

- Kaip pavasario viesulingas, staigus lietus mus užklupo muzika – vargonų koncertas. Su

didžiausiu sielos džiaugsmu stebėjau, kaip žmonės renkasi vidudienį išgirsti nepakartojamo dažnio muzikos.

Štai kokia stebuklinga istorija gyvena šioje bažnyčioje.

Ankstyvais 1973 m., kunigas tėvas Klaus Mayer paprašo Marko Šagalo – Meistro spalvų ir ypatiškų  Biblinių perdavimų, išpildyti langų vitražus taip, kad jie taptų matomais savasties ženklais. Ir 91 metų Meistras išpildo šį užburiantį Dangiškosios Šviesos šokį – 15d. rugsėjo mėn. 1979 metų įvyksta žydrojo stebuklo – vitražo Bibliniais motyvais – inauguracija ir pašventimas.

Tai, ką regiu savo akimis, nepaklūsta rašytojo plunksnai. Ir kas galėtų subtiliau, gracingiau perteikti Dieviškąją Švaros ir Tiesos Sutelktį.

Kita vertus, kai giliai pajauti ir pasiidomauji: o kokie vaizdiniai atkartoti, perteikti iš mūsų sakraliojo Paveldo, tai išvysti  žydroje šviesoje  tyriausią brangakmenį: Dieviškumo buvimą, Vienį, Šviesą, kuri pripildo visą esybę begalinės , nesąlygotos laimės.

Biblija nėra išreiškiama vien pavieniais kūriniais ar įvykiais, bet esmiškai lydi kiekvieną žmogų į Ypatingą Misteriją.

Neaprėpiamybė, Meilė nuolat virstanti į begalinę dvasinę artumą ir panirimą į Dievišką Žydrumą, kas yra artimiausia meditacijai.

Tik įžengęs į bažnyčią, sykiu, be jokio išankstinio pasiruošimo, patenki į amžinybės skaidrią Ramovę, kai žmogus visa esybe įtrauktas į begalinio gėrėjimosi tylą.

Marko Šagalo vitražo vizijos – tai Gyvi liudijimai.

Kas įdomiausia – šie trapūs ir vienumet galingi vaizdiniai juda, skaidruma teka – perteka jautriomis linijomis, animaciškai perteikdama kas gi tas Dieviškasis Pirmavaizdis, kame glūdi žmonijos išsigelbėjimas ir galutinė, baigtinė, Išsakanti Visą Esmę Šviesa.

Beje, proporcijos – neįtikėtinos. Figūros iš Biblinių tekstų yra daug mažesnės už sklidiną tobulumu ir šviesa žydrą erdvę, todėl išlieka gaivus, svaigus neapsakomos žydros laimės pojūtis.

Žydroje šviesoje figūros skamba tarytum auksu išraižyti žodžiai, išsakyti Noah:

- Aš panardinsiu vaivorykštę į debesis ir tai bus ženklas, liudijantis į nenutrūkstamą ryšį

tarp manęs ir žemės.

Kur bepasisuksi – gyvi liudijimai ir stebuklai: šiaurės-rytinėje pusėje langas – Moters, pietrytinėje pusėje – langas – Vyro: šis poliariškumas – tai karaliaus ir karalienės Dangiškojo Gyvenimo grožis.

Sodriausi, karališkiausi siužetai atgyja žydra brangakmenių šviesa:

- Jakobo sapnas

- Mozė, skelbiantis izraelitams įsakymus

- Rojaus sodas

- Žmogaus kūrimas

- Isaokas ir Rebeka

- Kristaus nukryžiavimas

- Angelų nuopuolis

- Saugantys angelai

- Gilioji, tykioji stebuklo malda

- Kodėl pasaulis šviečia iš po mano kojų?

Ar jau sakiau, tai žydra spalva ne viena, o sudaro ištisą  simfoniją  - nuo turkio, akvamarino iki gilaus, bedugnio safyro atspalvių. Ir šis perregimumas, ypatiškoji sielos skaidra lieka gyventi toliau sieloje.

Kaip amžinas priminimas apie VAISKIĄJĄ ŠVIESĄ.

Ir dar sieloje lieka neišreikštu, amžinu dangumi skambanti muzika.

Mirti tokioje ypatingoje sąmonės vaiskoje ir sielos kilnybėje – ateina mintis iš tyravaizdžių – ji tiesiog sklandė šventovės ore kaip atgimimo, prisikėlimo nematomos stygos.

Kai daug metų klausai ir gėriesi vargonų muzika, jauti begalę niuansų, spalvinių dermių tylos ir atodūsių. Tarytum girdėtum jūrą, kuri nuolat šalia.

Šv. Stefanijaus bažnyčios vargonai sugrąžina mus į 1500 metus, 1721 m. buvo perstatyti (istorija išsaugojo Meistro vardą – Johann Hoffmann iš Wurzburgo).

Jokiame pasaulio kampelyje negirdėjau, kaip kalba tūkstančiai krištolo luitų.

O čia, Stefanijaus bažnyčioje, išgirdau...

Už laiko ribų erdvėje, kur vaisku ir tyra - skambėjo, liejosi žydra, vėsi, gaivinanti, duodanti amžinąjį šviesos atsigėrimą – iki soties, muzika..

Kokių tik nesama stebuklingų vietų Zemėje! ir dar  kai sužinai,kad jos čia pat-tavo gimtoje Teviškėje!

Žemaitija...Vien ištarus šį žodį, atmintį užlieja šimtai smaragdinių kalvų ir ypatinga jaukuma, alsuojanti vakarais. Iki skausmo artimi žydėjimai ir sunokusių pievos smilgų virpėjimai. Šis gamtos slėnis neįprastai slėpiningas ir vienumet artimas - jame atpažįstame savo aistiškąją prigimtį ir vidinį sielos kraštovaizdį. Taip gera viduje atminti tą gyvenimą, kuris išliko vientisas tyloje ir būdamas paprastas netapo prastas. Šių paprastų tyrų neišmąstytų jausenų labai stokojame šiuolaikinėje kultūroje, skubotame tikralaikyje, visa kasdiene savo žmogiškąja forma išgyvendami tapsmą ir greitį.

Ši kukli ir tobula Gamtos pirmavaizdžiais vieta yra skirta „Menantys“ sakraliems amatams išlikti, o gyvąja patiriamąja prasme - mums, visiems žmonėms, išgyventi Aukščiausią savo paskyrimą - tarnauti visų jaučiančiųjų būtybių labui.

Symphonie

( kelionių apybraiža I dalis)

Kiekviena kelionė yra atradimai. Kismas ir Beribis Laikas, kurį suvoki – arba pajauti – kaip jis tirpsta smiltėmis, virsta kelio dulkėmis, sauso priemolio saujele, vidurvasario sunokusia smilga.

 Šią vasarą (galbūt tiksliau būtų išreikšti – tą aną regėtą vasarą) grože ir karščiu kamavo, kamantinėjo „Ar tu, žmogau, esi laimingas?“ ir „Ko trūksta iki pilnovės ir savasties?“ iš Afrikos atslinkęs bangpūtys.

 Į kelionę išsiruošėme net 4 dienomis vėliau, nei planuota. Juokavom, kad praleidžiame Jo Didenybę karštį, kaip kokį Caraitį į priekį. Galiausiai apibrėžėme, lyg teptuku, kelionės dėlionę – Reino upės slėnį, Hildegardos iš Bingeno abatystę, o grįždami – pasigrožėti ir patylauti atokiuose vienuolynuose.

 ...Pirmas potyrinis jausmas, išvydus Hildegardos vienuolyną, yra visiškas minčių nebuvimas. Ir vynuogynai, vynuogynai... Kažkuo primena žaidžiančius 5 – 6 metų vaikus, išsibarstę po lauką jie džiaugsmingai krykštauja, o išgirdus varpo garsus, kviečiančius pietauti ar rinktis į vakarojaus mišias, jie visi subėga vorele vienas paskui kitą ir išsirikiuoja į tobulą Dievišką eilę.

 Nieko nei per daug, nei per mažai. Ir viskas čia pat – ranka pasiekiamas dangus (vakare atrodė, kad per tirštą karvės pieną ridenasi, noksta mėlynės) – taip lėtai diena virto į vakarą.

 Mėlynoje dangaus žydrynėje – balto aukso smilgos. Regis niekada nebuvai iš širdies paleidęs  to vaizdo, tikralaikio. Ir visada jame sūpavosi ir ošė mėlyni bekraščiai Dangūs ir grakščioji, elegantiškų formų abatystė.

 1130 m. Hildegarda iš Bingeno pastato pirmąjį vienuolyną, vadinamą – šakniniu (Motininiu) Rupertsberge, upės Nahe žiotyse prie Bingeno. Kai vienuolių, ištroškusių Dieviškosios Šviesos palytėjimo, skaičius nemaldomai išaugo, Hildegarda nupirko Augustiano dvigubą vienuolyną Eibingeme prie Rudesheimo.

 O kiek daug vandens nutekėjo nuo tų istorinių laikų! O kiek įvykių praėjo! Juk tik 2002 metais Hildegardos vienuolynas pakilo kaip paukštis iš pelenų, it feniksas nemirtingųjų vandenyne.

 O juk būta ir švediško karo 1632 metais. 1803 metais vienuolynas „išsivaikščiojo“ t.y. – sustabdė vienuoliškojo gyvenimo konventą. Vėliau princas Karl zu Lowenstein – Wertheim- Rosenberg kartu su Dr Karl Klein palaiko idėją atkurti vienuolyną, pasikviečia  Benediktą – vienuolę iš Šv. Secilijos Soleme vienuolyno Prancūzijoje. Fr. Ludger Rincklage, vienuolis iš Marijos Laach abatystės, kuris buvo itin talentingas, sumanus architektas, pradeda planuoti, konstruoti  ir braižyti, kaip atrodys vienuolynas. O birželio 2 dieną 1900 metų vyriausias Beurono abatas Placidus Wolter padeda pirmus vienuolyno fundamento akmenis.

 Ši vieta – sakralybių buveinė – kaip reta įdomi tiek istoriniu, tiek meniniu – paveldiniu aspektais. Nekalbant jau apie tai, kokia nuostabi tyla gyvena šventovėje.

 Grįžkime mintimis į 1900 – uosius. Bažnyčia pašventinta 1908 m. rugsėjo mėn. 7 d., o tarp 1907 – 1913 m. vienuolyną nuostabiais darbais išpuošia Fr Paulus Krebs (1849-1935). Dar labai gražiai mintijama, kad Eibingeno bažnyčios – vienuolyno kompleksas yra Beurono meno mokyklos deimantas.

 Visa šventovė alsuoja giliąja,  visaskvarbiąja Dieviškąja palaima. Tik įžengus į bažnyčios holą, gali išvysti Šv. Benedikto kryžių ir akimirksniu atpažinti ypatingąją, tik benediktinų vienuoliams būdingą, astėją, dvasinio gyvenimo esmės syvus. Čia, šioje šventoje buveinėje, seserys – vienuolės susitinka maldoje ir kontempliacijoje 7 kartus į dieną.

 Visos nutapytos, išdrožinėtos, išgaubtos , nuaustos formos kviečia žmogų adoruoti tylą ir patirti ypatingą Dieviškąją Misteriją. Juntamos vos regimos, skaidrios krištolinės sakralaus meno sąsajos su Senovės Egipto menu. Tiek pati architektūra, tiek dailės kūriniai perteikia neišsakomą ramumą ir Didybę.

 Ši abstrakti mintis yra vienumet judri, lanksti ir perregima, kaip ir pats gyvenimas. Ją išbaigia griežtos architektūrinės bažnyčios linijos ir piešinių pastelė. Visos bažnyčios spalvos skendi  ramumoje ir skleidžia harmoniją.

  Ar pastebite Kristaus žvilgsnį, perveriantį nuo altoriaus, vos tik įžengus pro duris?

   Čia matome Kristų kaip Pantokratą, visų Realybių Karalių, Visatos Gailestingąjį Valdovą, bet vienumet ir jautrų, mylintį sielos brolį.

 Mano akimis labai svarbu, keliaujant po sakralias vietas, išjausti savo asmeninį ryšį. Kai esi pakviečiamas nubusti, suklusti, atsiverti tiesiog dabar pat – toks koks esi, savo unikalioje vietoje, su savo autentiškomis aplinkybėmis.

 Žodis, kuris pirmas ateina į momenį yra „akivaizda“, o dar pabyra žodžiai: „sąlytis“, „skvarba“, „jautri nuošalė“, „akis į akį“.

 Man regis, jei spontaniškai užklausti kokio 5 – 8 metų vaiko:

- Sakyk, kas pirma tau krito į akį?

 Manau atsakytų:

- Štai šios smagios avelės.

 Jų – 13. Visos gražiai, mylinčiai ir patikimai išsidėsčiusios palei Šventąjį Kristaus atvaizdą.

 Ir dar. Tas nuolat juntamas Būties trapumas, kuris alsuoja ir nuo mozaikos, nuo 13 jaukių avelių – kaip sakrali žyma, kad pažadinęs ypatišką Dangaus šviesą širdyje, būsi saugus, net būdamas visiškai silpnas tankiame, stipriame pasaulyje.

 Kur benueitum, bepasisuktum – juntami Būties Raiščiai, Gyslos, Atramos... Galima sakyti, jog tai – tobulos Romanesque architektūros poveikis, bet juk mes – ir jūs, ir aš žinome, kad tikrai ne vien tai.

 Bažnyčios sienų freskos nusipelno ypatingos plunksnos.

 Jose – scenos iš Senojo ir Naujojo Testamentų, kuriuose stulbinamai pateikiamas pačios gywatos spurdėjimas, nuolatinis žmogaus siekis Šviesos.

 Ypatingąja Dangiškąja meile alsuoja Fr Paulus Krebs paveikslai, vaizduojantys Šv. Hildegardos gyvenimą:

 1) Šv. Hildegarda keliauja pas Šv. Jutta į Disibodenbergą dar būdama jaunutė, vos 14 metų. Jau tada jos siela kupina ryžto padėti jaučiančioms būtybėms .

 2) 1150 – stebuklingi metai, kai Hildegarda persikelia į Rupertsbergą ir rašo scivias.

 3) Šv. Hildegarda kalba su Imperatoriumi Barbarossa Ingelheim.

 4) Šv. Hildegarda išgydo aklą berniuką ir įkuria vienuolyną Eibingene – 1165 m.

 5) Šventumą liudijantys ženklai pasirodo danguje Šv. Hildegardos mirties dieną 1179 m. rugsėjo mėn., kai danguje – vaiskiame, mėlyname užsidegė raudonas kryžius.

 Išgyvenant šią nepakartojamą tylą, man staiga suskamba, nuaidi supratimas, kad gyvieji žmogiškieji ryšiai reiškia labai daug. Ir kažkur visai šalia kužda mintis, kad Benediktinų regulos gyvenimo būdas ir yra ta palaimintoji Aisva – Dangaus Duona Malonės Pilnoji.

 Praėjus 6 noviciato metams, Benediktino vienuolė duoda šiuos 3 Amžinuosius Įžadus:

 1) stabilitas

 - įžadas paskirti save gyventi į vieną tam tikrą vietą, tam tikru laiku, atsiduodant totaliai Dievo šviesai. Tame įžade telpa ir pasižadėjimas nekeisti nei savo aplinkos, nei išorinių aplinkybių, o tik save patį.

 2) conversatio morum

 - gyvenimas nuolat pasiaukojant, po kiekvieno galimo nuopuolio keltis vėl ir vėl.

 3) oboedienta

 - įžengimas su žinojimu ir savanoryste į tarpusavio susietus santykius, tikint, kad būtent taip pasireiškia Dieviškoji Valia.

 Tai – nuolatinis kitų gyvų būtybių matymas ir savo asmeninių idėjų, ego kuklus įžeminimas.

 Ora et Labora – melskis ir dirbk, kaip viena Dieviškoji Grandis.

 Nuo pat vienuolyno viršukalnės atsiveria Reino žaliuojantys vaizdai.

 Upei turėtume paskirti atskirą simfoniją. Joje gražiausi ir tauriausi žodžiai apie tai, kaip keitėsi miestų veidai, santvarkos, likimai, o ji – gyvastingoji upė toliau tekėjo, tyvuliavo, nešė žinią. Nuo žmogaus iki žmogaus – apie nepaprastai gražią bičiulystę, sunkų, rodos nepakeliamą darbą, džiaugsmą būti draugų, šeimos rate, pastangas išlikti Žmogišku, ištiesti pagalbos ranką, švęsti žmogiškosios Būties ir Dangiškųjų Slėpinių šventes.

 Baržos, plukdančios prekes, kaip prieš šimtus metų, ramus monotoniškas vaizdas labai giliai paliečia širdį. Kaskart primena, kad Hildegarda taip pat žvelgė į tekančią gyvąją upę ir laukė stebuklų.

     O jie vyko nuolat! Ir dauguma jų – rankų darbo: ir vyno gamyba, ir vaistingoji „džiaugsmą nešanti“ virtuvė, kurioje – spelta, vienuolių užaugintos daržovės, vaisiai, uogos, vaistažolių sodneliai. Hildegarda „Physicoje“ rašo apie augalų, medžių, mineralų slaptąją alchemiją. Tai –nesuvokiamo gylio, nušvitusio žmogaus nuskaidrėjusios Sąmonės paveldas. Iš gausos receptų, kurie išliko, matysime įvairius Hildegardos tepalus, sviestus, gydomuosius aliejus, piliules, džemus, vynus, ekstraktus, žolelių skalsumus – vonias, medaus receptūras, tinktūras ir kitą medica officinalis.

     Tik atsidavęs, su meile ir nepaliaujamu džiaugsmu gyvenantis vienuolis gali kontempliuoti per muziką, tapyti, dalinti savo gerumą vargdieniams (seserys dirba St. Džozefo ligoninėje Rudensheime), kareiviams, piligrimams.

     Vienos vienuolės tapo ikonas, kitos – restauruoja knygas, senovinius metrikus (Dyvų dyvai, o ne amatas) renovacija, kai sluoksnis po sluoksnio atidengiamas popieriaus pluoštas tam, kad išryškėtų raidės ir atsvertų gilioji tekstų prasmė – liudijimai, minėjimai, metraščiai.

     Žmonių gimčių, vedybų, mirties liudijimų surašymai, atgimstantys iš restauruotų knygų, man nuskambėjo kaip ypatingas vėjas, kedenantis sielos švelnius plaukus.

     Trapioji Žmogiškoji Savastis ... O šalia jos – Amžinybė.

 

Nuostabi dovana pasiekė SILENTIUM iš Butano!

   Tai-kosmologinių sakmių lėlių tetras-marionetės.

 

Labiausiai žinomos Nepalo lėlės (putali) yra marionetės (styginių lėlių) rūšis, kurias naudoja Katmandu slėnio novarai. Šios lėlės daugiausia gaminamos senovinio Bhaktapuro miesto pakraštyje, Timi kaime, kur medžio drožyba ir keramika vis dar yra gyvas menas. Putliukai nuo medinių manipuliavimo juostų yra pakabinami sunkiais siūlais, pritvirtintais per galvos apdangalą ar karūną, nugarą ir rankas. Kiek viena figūra vilki ilgą, spalvingą tradicinio audinio sijoną ir, kas įdomiausia, dvi kaukes. Pasukę lėlę į vieną pusę,auditorija mato vieną veikėją; kai tas veikėjas atsigręžia į auditoriją, išryškėja kito veikėjo veidas, suteikiantis galimybę vienam lėlininkui lengvai ir greitai pateikti kelis simbolius. Lėlių galvos pagamintos iš papier-meche arba molio ir dažytos taip, kad atrodytų, kaip kaukės, naudojamos daugelyje teatro ritualų,įskaitant ir ikoninius kostiumus bei šokį. Tai susiję su gyva newars kaukių kultūra, kurią detalizavo Toffinas. Kaukės primenantys lėlių veidai nėra žmogiški ar tikroviški, tačiau yra formuojami ir nutapyti taip, kad atspindėtų pažįstamas dievybes, tokias kaip dramblių dievas Ganeshas, ​​tantros aršus dievas Bhairabas, deivė Durga ir kiti indų ar budistų panteono personažai. Išties tose rankose lėlės laiko embleminius rekvizitus, susijusius su kaukės atstovaujama dievybę. Šios lėlės naudojamos mokyti istorijų, kurias įvairiais intervalais atlieka kaukėti šokėjai visame Newaro Nepale tokiuose renginiuose kaip Baara Baarsa Naach, ritualizuotas spektaklis, kuris Newaro kaimuose vyksta tik kartą per dvylika metų. Naudodamiesi lėlėmis, vyresnieji vaikams sukuria esmines tikėjimo istorijas,mokina moralės, etikos aukštų normų,byloja kosmologines sakmes apie Pasaulio Sukurimą.

      SILENTIUM planuoja rudens sventems sukurti mitologiniu pasakų ciklą Nepalo,Butano pasakų motyvais.Tiek Butano,tiek Mustango karalystės unikali gamta,pasaulėvoka,išskirtinis žmonių santykis su ežerais,miškais,kalnais yra gyvas kultūrinės antropologijos pavyzdys,kai žmonėse gaji mitinė sakrali samonė.

 

2019 m. Birželio 14-16d. Silentium Sakraliųjų Amatų Stovykla
Biržuvėnų sodyboje

• Ikonos gamyba su metaliniais aptaisais bei perlų, krištolo inkrustavimu

• Rožių ir gėlių virtuvė, skulptūrinė maisto puošyba

• 108 šventyklų KARANOS – slaptieji judesiai

• 48 hastos – Šventyklų šokių judesiai

Ikonos aptaisai. Dėka aptaisų, Ikona yra įvelkama į sidabro ir vario apdarus. Tekstuose rašoma: „Apsijuoski šviesa, kaip aptaisais, kaip mantija“. Šiam darbui reikalinga ypatinga atjauta ir atida. Padenki atvaizdą auksu; padenki švytėjimu iš vidaus ir išorės, nupuoški brangakmeniais bei perlais, o talentus ir dovanas krištolo karoliukais. Dieviškoji esatis išreiškiama per auksą; sielos švaros spindėjimai – per sidabrą; širdies, meilės turtai – brangakmeniais, perlais; talentai ir dovanos – krištolo karoliukais. Šis menas yra itin retas ir nykstantis todėl su ypatingu sielos virpesiu yra svarbu jį išsaugoti.

Rožių, gėlių vienuolynų virtuvė panardina mus į 8-11 amžiaus vienuolynų gėlių receptūrą, dvasinio maisto galinčio nuraminti protą ir suteikti sąmonės šviesos. Taip pat mokysimės aukojimams skirtos konditerijos – ištisų skulptūrinių miestų kurių pastatai stebina savo grožiu bei skoniu, o svarbiausia tarnauja kaip viena aukščiausių aukojimo formų.

108 šventyklų KARANOS – slaptieji judesiai. Judesys yra mūsų pirmoji kalba. Dažnai galvojama, kad šokis yra paremtas raumenų darbu, bet giliau pažvelgus, šokis yra vidinių neuroendokrininių sistemų ir balso integravimas atspindintis sakraliuosius Būties aspektus. Susipažinsime su 108 slaptais judesiais kuriuos šokdavo 1030-1040 metais. Šokio techniką sudaro natija ir abhinaja – grynojo šokio išraiška, jausmų kalba skirta konkrečiai Dievybei.

 

Šiam atsiskyrimui būtina išankstinė rezervacija – 869301188

www.menantys.lt

Kodel išsaugoti žmonijos atminti yra taip svarbu - „Menantys“

 

2019 m. Sausio 23d. Panevėžyje vyko nuostabus Arfos koncertas „Kelionė saulės, mėnulio ir žvaigždžių takais - mitologinių sakmių motyvais“

Į renginį susirinkę Gimnazijos bendruomenės nariai bei kiti Panevėžiečiai labai greitai pajuto simpatiją jaunajai arfininkei Gabrielei Ašmontaitei iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Viešnia iš Vilniaus mielai supažindino su instrumentu (kurio svoris 40 kilogramų!), atsakinėjo į klausimus apie pirmąsias natas, skirtas groti arfa, apie šalis, kuriose gaminami šie instrumentai ir kt. „Silentium“ pristatė muzikinius mitus apie Saulės ir Mėnulio atsiradimą, stebuklingus ežerus, vaivorykštes audžiančias Deives, apie narsius legendinius žygius ir milžinės Nerijos marių stebuklus. Šio koncerto metu skambėjo Deborah Henson-Conant, J. S. Bach, M. Tournier,R. Barnwed, R. Tannahill, D. Scarlatti kūriniai.

Iš ciklo „Ilgaamžių maistas“

2019 m. Sausio mėn. Vilniuje vyko kūrybinės dirbtuvės „Rožės, Perlai ir Auksas – Ilgaamžių virtuvėje

Kūrybinėse dirbtuvėse rožių žiedlapiai (rosa damscena), kartu su perlo pudra,vaistingomis uogomis (acai, šilauogėmis, mėlynėmis, goji, spanguolėmis, avietėmis) ir 24k gryno valgomojo aukso sudarė derinius šokoladui. Šios kompozicijos - dermės skirtos lavinti visas 5 žmogaus jusles, subtilumą, vitališkumą ir džiaugsmą kaip ateities fenomeną. Receptūros  sudarytos remiantis autentiškais vienuolynų receptais (kinų archajiniais traktatais, Hildegardos Bingenietes vienuolių maistu, Tailando vienuolynų perlų panaudojimo kulinarijoje tradiciją, sufiju siddhu maistas, mongolų archajinių vienuolynų kulinarijos paveldu, šv. Benedikto vienuolynų tradicijomis. Autorinė šokoladų serija dedikuota įvairiems pasaulio miestams, kurių kūrybinis pavidalas atspindi žmogaus Ode miestui, dialogą su gyva urbanistine erdve, nuolat kintančių pasaulevaizdžių, jo svajonės, sapnus, refleksijas ir skonius.

Šviesa kurią regėjau visus gyvenimus

 

Lėlių tetras - Jūsų Karališkosios Didenybės Žydintys Sodai

 

2019-ųjų Metų Kalendorius

Parsisiūsti galite čia.

Love ode to Barcelona

Barcelona

I've been taught that there isn't a place more beautiful than Barcelona

The streets are placed with purpose and thought

People mill about with only smile lines gracing their face

The air tastes like citrus, honey, and sea breeze

A paradise I've never known

 

Sometimes I fear the paradise within it is one I've created

Far from real

And is the product of my own desperation

 

Sometimes

                      I fear the love in your eyes is Barcelona

Šlovė tau Kernave, Valdovų mieste

Kernavė – tai pirmųjų pirmasis Lietuvos sostas. Tai pirmapradė sostinė. Tai karališka pilis. Čia Kernavėje pasirodė pirmieji Lietuvos valdytojai.

 

 Daug įdomių padavimų dar XX a. pasakodavo Kernavės senoliai. Esą čia naktimis požemiuose žvanga ginklai, o kaisukaks du tūkstančiai metų pagal Kristų, tada ištųrūsių išžygiuos ginkluota kariuomenė… Esą kitąsyk aršiai susikivirčijo kunigaikščiai Skirgaila ir Švitrigaila, jie sukvietė kariuomenes ir prie Pabaisko užvirė mūšis. Tuomet vieno kunigaikščio žmona iš Kernavės per Nerį gabeno savo turtus. Sunkiai lingavo vežimai, brangenybių prikrauti. Kunigaikštienės žvalgai persikėlė per brastą ir kitapus pastebėjo besislapstančius priešo karius. Kunigaikštienė išsigando ir tiesiai priešais brastą, kalnuose, liepė vyrams lobį užkasti. Tai, matyt, bus dabar vadinamo Baltojo kalnošlaite. Dar daug amžių naktimis vaidendavosi tie degantys turtai. O vėlesnių laikų drąsuoliai vaikydavosi žaltvyksles, trokšdam irasti karališką palikimą.

 

Klaidžiodavo gūdžiais šlaitais iki aušros gaisų. Bet taip nieko ir nepešdavo.

 

Įdomiais pasakojimais apie gilius požemius, į juos vedusius vartus ar užburtus lobius apipinti daugelis Lietuvos piliakalnių. Tačiau legendos, siejančios Kernavę supirmaisiais Lietuvos kunigaikščiais, valstybingumo pradžia, byloja, jog būtent čia buvo viena svarbiausių to meto Lietuvos valdovų pilių.

City of magic nights and fairytale

Dubai

No wonder If I say You are the most beautiful city of the world Among the other ones. You are the land of goodness and Prosperity. You are the queen of the east and the The rare diamond that shines For ever where The Arabian Gulf runs. You are the jasmine in its freshness and greenness. You are the world's song and talk And no wonder. You are the green oasis in the heart of The golden desert. You are the dear mother whose people never forget. You are the most beautiful portrait made by The best man. You are the happy dream that turned you Into a paradise. You deserve to be named the world's star. In its lovely heart everyone dwells, In its eyes everyone is seen, And it smells fragrant. You are the smiling image of nature. You are all the world's precious treasures. You are the east's real taste. You are DUBAI, the queen of the east. DUBAI is -the most beautiful city - the only pearl.

Pearl of golden desert - Dubai

No wonder If I say You are the most beautiful city of the world Among the other ones. You are the land of goodness and Prosperity. You are the queen of the east and the The rare diamond that shines For ever where The Arabian Gulf runs. You are the jasmine in its freshness and greenness. You are the world's song and talk And no wonder. You are the green oasis in the heart of The golden desert. You are the dear mother whose people never forget. You are the most beautiful portrait made by The best man. You are the happy dream that turned you Into a paradise. You deserve to be named the world's star. In its lovely heart everyone dwells, In its eyes everyone is seen, And it smells fragrant. You are the smiling image of nature. You are all the world's precious treasures. You are the east's real taste. You are DUBAI, the queen of the east. DUBAI is -the most beautiful city - the only pearl.

Ikonų ir Dieviškųjų Rojaus Paukščių

Mokymas Gruzijos vienuolynuose

Sakraliųjų amatų stovykla

 

 

2018 m. ruduo atnešė nuostabią, džiugią žinią: Sielotyros fondas "Silentium" su grupe mokinių lankėsi įstabiose Gruzijos vietose - Uplitsikhe - valdovų soste, Vardzijoje - 1000 rožių mieste, Sumelos uolose - vienuolyne kur mokiniai kontempliavo ir tyloje tyrinėjo ikonų paveldą.

10 stovyklos dienų pralėkė kaip akimirka, o gražiausia tai, kad visi mokiniai įvaldė net 3 skirtingas ikonografijos technikas - siuvinėjimą auksu, inkrustavimą ir deimantinę mozaiką.

Deimantinė mozaika yra archainė technika kilusi iš Bizantinės ikonos mozaikinės technikos. Įkvėpta juvelyrinių akmenų apdirbimo ir deimantų šlifavimo, ji patapo unikaliu įrankiu sakraliajam vaizdui patateikti.

Lietuvių sukurtos ikonos keliaus po miestelius džiuginti žmones, o ypač - kelti ūpą ir dvasią gėrintis sakraliais atvaizdais.

Silentium teatre apsigyveno naujos lėlės

 

 

,,Išminčiau, patark mums, žmonėms kaip gyventi"  - tai įstabaus grožio, filosofinio gylio pasakos ir bylojimai iš šventųjų  gyvenimų : Konfucijaus, Šv. Antano, Buddhos, Sokrato bei kitų šviesiausiųjų žmonių. Spektaklyje atgis ir papasakos: Pavasario Dievybė, Jorja, Sokratas, Žvaigždonė, Kaimo Bernas, Kalvis-Stebukladarys, Balerina, Neringos žvejas, Kriaučius. Spektaklio premjera įvyko rugsėjo 3 d. Vilniaus Humanistinėje mokykloje ir rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto 515-tojo gimtadienio šventėje.